Ką reiškia spręsti?
Nebijoti prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Abejonės, svyravimai nusineša jėgą. Dažnai žmonės linkę daugiau kalbėti, skųstis, negu kažką keisti. Tai susiję su savigarbos stoka. Savigarba, kaip atsakomybė ir pasitikėjimas savimi, esminiai motyvuoja sprendimų priėmimą.
Labai pravartu pakontempliuoti į aukščiau išsakytas mintis. Tai – tartum gebėjimas apšviesti savyje tiesų kelią.
Tam tikrą sprendimą sąlygoja atitinkamas tikslas. Tikėjimas tuo tikslu reikalauja ir ryžto, ir kantrybės. Kantrybė reikalauja sugebėjimo išlaukti ir kartu nepamiršti tikslo. Kai vengiame spręsti ir paliekame vis kažkam kitam tai padaryti, ateis nepasitenkinimas, nepasitikėjimas, priešiškumas.
Mano gyvenimo kokybė pirmiausia priklauso nuo mano sprendimų. Ir tai gali nebūtinai būti išoriškai matomi sprendimai. Kartais daug sunkiau priimti vidinį sprendimą, pakeist savo požiūrį, paleist praeitį.
Yra posakis: “kurti geriau negu laukti”.
Svarbu paklausti savęs: kodėl aš negaliu nuspręsti?
Arba: kodėl aš šitaip sprendžiu?
Vėl ir vėl paklausti savęs, kol išgirsiu atsaktymą, kylantį iš savo gilių jausmų, iš savo ramaus suvokimo.
Vieni sprendimai liečia mus pačius, kiti – kitus žmones, ypač jei asmuo vadovauja, viršesnis savo padėtimi. Diktatoriško pobūdžio sprendimai (nesitariant, nepriimant kitų nuomonės), neužilgo darysis neefektyvūs, nes nusilps entuziazmo ir kooperavimosi jėgos. Taip pat stoka įsipareigojimo ir tikėjimo tuo, ką darai, neduos stiprių gražių vaisių.
Kartais mes patys mėgstame perdaug klausinėti kitus patarimų. Tai – tartum vengimas atsakomybės, ieškojimas patogios vietos atsiremti, o vėliau net galėjimas apkaltinti kitus. Prieš klausiant patarimo, reiktų gerai pažiūrėti į savo motyvus.
O kartais sprendimas gali neatrodyti sėkmingas arba neduoda greitų vaisių. Neskubėkite pasiduoti, kol nesupratote, kokia tai pamoka. Joks nuoširdus veiksmas nebūna tuščias. Jis laužo senus įpročius, reikalauja savo nuostatų peržiūrėjimo. Sąžiningi motyvai ir ryžtingi sprendimai kuria pasitikėjimą savimi ir tikėjimą sėkme, kuri vienaip ar kitaip pildysis.
Ryžtingumas – tai nepertraukiama linija, tarytum viską laikantis stuburas. Be ryžtingumo gyvenimas tampa labai priklausomas nuo kitų ir nuo situacijų: prie malonių patirčių pasiliekama, nuo nemalonių pasitraukiama. Viskas vyksta atsitiktinai, ir jūs tampate priklausomas tik nuo gyvenimo malonių.
Ryžtingumas ir narsa – du artimi partneriai. Narsa, drąsa, šiuo atveju, gebėjimas neišsigąsti, nepasiduoti baimei yra dar viena dvasinė jėga.