Meditacija
Tūkstančius metų meditacija naudota, kaip vienas iš natūralių ir efektyvių būdų, nuraminti protą, išlaisvinant jį nuo tuščių minčių apie kitus, taip pat apie save, ir grąžinti jam teigiamo mąstymo jėgą. Meditacijos metu mes kreipiame mintis savo vidinio “aš” link, sutelkdami mintis į save kaip sielą – subtilų amžiną šviesos tašką, kurio prigimtinė savybė yra ramybė. Suvokti, kad esi siela ir atpažinti savo prigimtines savybes yra esminis radža jogos principas.
Žodis “joga” reiškia “jungtis” arba “ryšys” (radža joga, verčiant pažodžiui, reikštų ryšį su Karaliumi, su Aukščiausiuoju arba susitikimą su Dievu). Tai menas sujungti savo protą su Aukščiausiuoju, sugebėjimas susitelkti į Jį – bekūnį, nematerialią Šviesą – ir apmąstyti bei atpažinti Jo dieviškąsias savybes. Todėl meditacija gali būti suprantama ir kaip jogos sinonimas.
Radža jogos meditacija nuo maldos skiriasi tuo, kad jos metu nieko neprašoma, nemaldaujama, bet su meile įsiklausoma pirmiausiai į save, į savo prigimtinę ramybę, nes tik nurimusi siela iš tikrųjų gali susijungti ir priartėti prie Dievo – stipriausio ramybės šaltinio. Jis yra anapus materijos taip pat dvasinės šviesos taškas (dvasinio Tėvo ir vaiko forma tokia pati), tik Jo šviesa labai skaisti, nesutepta jokių ydų tamsos. Todėl Jo šviesa yra pati stipriausia ir vienintelė, kuri gali išvalyti ir labiausiai sustiprinti vaiko šviesą.
Kaip kiekvienas žmogus labai norėdamas ir stengdamasis gali susitikti su šalies karaliumi, prezidentu ar kita labai iškilia asmenybe, taip kiekviena siela, nuoširdžiai ir kryptingai siekianti susitikimo su Aukščiausiąja Siela, gali šią jungtį patirti. Tik žmogus su Dievu gali susitikti ne kaip kūnas su kūnu, bet kaip sielos. Būtent – kaip siela su Siela. Todėl pirmiausia žmogus turi atpažinti save kaip sielą – patikėti savimi kaip nemirtinga, akiai nematoma būtybe – ir su kryptingų minčių pagalba eiti į susitikimą. .
Medituojantysis proto pastanga sąmoningai pasineria į Dievo esatį, į Jo ramybę, palankumą, palaimą. Medituojant Dievo pajauta gerokai aiškesnė ir stipresnė negu šaukiantis Jo ar ko nors iš Jo prašant. Protas tampa stabilus, kyla pasitikėjimas ir ramybė. Tai – ir minčių kontrolės būdas, ir savo proto valdymo procesas, kuomet protas atsitraukia nuo žemiškų, materialių problemų ir pereina prie kūrybiško pakilaus mąstymo.
Tyla ir meditacija yra būtinas maistas sielai, kad ji “nenuvystų” šiandienos pasaulyje. Iš tikrųjų meditacija yra tik pirmoji radža jogos pakopa. Tai aiškios, nuoseklios, teigiamos mintys. Svarbu ne mechaniškas minties kartojimas, bet įsiklausymas (minties “palaikymas”), kol ta mintis tartum persmelkia sielą ir atsiranda jausmas, nauja patirtis. Pavyzdžiui, su atitinkamų minčių pagalba atpažįstama gili, saugi ramybė.
Dauguma religijų moko tikėti Dievą, bet susitikimą su Juo žada anapus. Radža joga aiškina, kad anapus – nematerialiame sielų pasaulyje – viešpatauja tik ramybė ir nėra atpažinimo. Ten nėra laimės, meilės patirties ir susitikimo džiaugsmo. Jausmus žmogus patiria kūniškame pasaulyje, todėl ir susitikimo su Dievu palaimą bei Jo globos patirtį žmogus gali turėti čia.
MEDITACIJOS KOMENTARAS
MINTYS MEDITACIJAI
Įsivaizduoju, kad už šio kambario sienų niekas neegzistuoja……
Aš jaučiuosi visiškai izoliuotas nuo išorinio pasaulio ir laisvas patyrinėti savo vidinį pasaulį……
Aš sutelkiu visą savo dėmesį į vidų, koncentruodamas minčių energiją į kaktos centrą……
Jaučiu atsiribojimą, atsitraukimą nuo savo fizinio kūno ir fizinės aplinkos……
Aš pajuntu tylą ir ramybę aplink save ir savyje……
Natūralios ramybės jausmas pradeda užpildyti mane……
Ramybės bangos švelniai teka per mane, nuplaudamos bet kokį nuovargį ar įtampą mano mintyse……
Aš koncentruojuosi ties šiuo gilios ramybės jausmu……
tik ramybė……
Aš……esu……ramybė……
Ramybė – mano tikroji būsena……
Mano protas tampa labai ramus ir aiškus……
Jaučiuosi lengvas…… patenkintas……
Grįžęs iš savo natūralios ramybės sąmonės,
kurį laiką pabūnu ir pasimėgauju ramumo ir lengvumo jausmu……