Apie sielą

Ar aš tik produktas cheminių ir elektros impulsų veiklos smegenyse, kaip dar yra manoma? Mokslas nemažai ištyrė mūsų fizinio veikimo mechaniką, bet gyvybės buvimo paslaptis nėra tiek aiški. Dvasiniai mokymai taip pat nedaug ką gali pasakyti apie proto ir sielos santykį.

Meditacija yra paprastas būdas pasiaiškinti – kas aš esu – ir suvokti, kad nors mano kūnas yra esminis pagrindas mano patirčiai, tačiau jis nėra aš. Radža joga moko, kad kūnas ir siela yra skirtingi ir atskiri dalykai, nežiūrint jų stiprių ryšių ir priklausomybių. Protas, kuris kuria mintis ir jausmus, yra sielos, o ne kūno savybė. Kaip, pavyzdžiui, televizorius, kurį žiūrime, ir programa, kurią matome: programos sukurtos jų kūrėjų protuose, o ne televizoriaus aparate. Taip ir mano mintys. Jos gimsta dvasinėje būtybėje, sąmonėje, o ne smegenyse. Kai aš pradedu suvokti šį skirtumą, galiu suvokti save kaip nematomą dvasinę būtybę.

Žmogus yra dvasinė būtybė, įgyjanti fizines patirtis, o ne fizinė būtybė, turinti dvasines patirtis.

Aš esu siela. Būtent sielos savybės yra protas ir intelektas (suvokimas). Ir net mano kūnui sutrikus, palūžus ar palikus jį, aš vis vien egzistuoju. Kad patirtume šį sielos ir kūno skirtingumą, labai yra naudinga save vizualizuoti kaip tašką, spinduliuojantį ypatingą šviesą. Tašką, kuris yra vidury mano kaktos, taigi saugiai įsikūręs už akių mano smegenyse.

Sielos nemirtingumo žinojimas yra stipri jėga, kuri nustumia širdies baimę. Tai išlaisvina nuo daugelio ego vedamų bandymų įsitvirtinti, palikti savęs priminimą materijoje ar turtuose. Aš, siela, vėl ir vėl ateisiu iš amžinųjų namų atlikti čia įvairius vaidmenis, o mano geras vaidmens išpildymas yra darnus veikimas, atsiremiantis į savo tyros prigimties esmę.

Kai aš suvokiu save kaip sielą, o ne kaip kūną (mano kūnas tartum važiuoklė, kurios pagalba įgyju patirtis; taigi, kūno ir sielos santykis panašus į automobilio ir vairuotojo santykį), aš žymiai teisingiau elgiuosi su kūnu ir pasauliu, susitelkiu į jo teigiamus požymius. Tada galiu pažvelgti į kiekvieną šalia manęs esančią sielą kaip į paslaptį ir kaip į savo brolį. Aš matau pasislėpusią šviečiančią žvaigždę šiame „kūno name“ ir suvokiu amžiną ryšį tarp mūsų, kuris priklausys nuo mano sąžiningumo ir draugiškumo dabar. Pavojai tyko, kai vėl nuslystu į kūno sąmonės priklausomybes – baimes, nepasitikėjimą, kurie gadina mano jausmus, ir iššvaistoma teigiama energija.
Radža joga padeda suvokti mus ilgą laiką spaudusią kūno sąmonę ir patirti lengvą, stiprią ir nepriklausomą sielos sąmonę.